Bulgarų
Български език
Kalbos nešiotojų skaičius
apie 7 mln. Bulgarijoje, 10-12 mln. kalbančių visame pasaulyje
Oficiali kalba
Bulgarijoje, Atono kalne (Graikija), ES
Mažumos kalba
Rumunijoje (Banato variantas), Serbijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Vengrijoje
Diasporos kalba
Australijoje, Albanijoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje, įvairiose kitose pasaulio dalyse
Abėcėlė
Kirilica, 30 raidžių
Kirilica, 30 raidžių
Gramatiniai linksniai
0
0
Kalbos kodas
bg, bul
bg, bul
Lingvistinė tipologija
Flektyvus , pro-drop , SVO
Flektyvus , pro-drop , SVO
Kalbų šeima
Indoeuropiečių kalbų šeima; baltų-slavų kalbų grupė; slavų kalbų šaka; pietų slavų atšaka
Indoeuropiečių kalbų šeima; baltų-slavų kalbų grupė; slavų kalbų šaka; pietų slavų atšaka
Dialektų skaičius
apie 70 dialektų, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes (Rytų ir Vakarų)
apie 70 dialektų, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes (Rytų ir Vakarų)
Ilgiausias žodis
Непротивоконституционствувателствувайте
Jokių veiksmų prieš konstituciją! (Daugiskaitoje)
39 raidės (žodis nėra įtrauktas į oficialius žodynus)
Įdomus žodis arba sakinys
За миг бях в чужд, скърцащ плюшен фотьойл.
Akimirkai aš atsidūriau cypiančiame pliušiniame krėsle.
33 raidžių Pangrama -sakinys naudojant kiekvieną abėcėlės raidė mažiausiai kartą
Нина рита тиранин.
Nina spardo tironą.
15 raidžių palindromas - frazė, kuri skaitoma vienodai iš abiejų pusių.
Istorija
Senoji bulgarų kalba buvo raštijos platinimo priemonė tarp kitų slavų kalbų - pirmoji rašmenų versija buvo sukurta Konstantino (Kirilo) ir Metodijaus 9 amžiuje ir buvo naudojama kaip literatūrinė kalba slavų pasaulyje.
-
<860
Priešistorinis periodas tarp slavų genčių migracijos ir šv. Kirilo ir Metodijaus Moravijos misijos
-
9-11 a.
Senoji bulgarų
-
12-15 a.
Viduramžių Bulgarų kalba
-
nuo 16 a.
Šiuolaikinė Bulgarų kalba
Rašyba ir tarimas
- а
- б
- в
- г
- д
- е
- ж
- з
- и
- й
- к
- л
- м
- н
- о
- п
- р
- с
- т
- у
- ф
- х
- ц
- ч
- ш
- щ
- ъ
- ь
- ю
- я
886 m. Bulgarijos karalystėje buvo pradėti naudoti glagolicos rašmenys, sukurti šv. Kirilo ir Metodijaus 850 m.
Sekančiais amžiais glagolicą pakeitė Kirilicos rašmenys, sukurti 10 a. Buvo naudojamos kelios Kirilicos abėcėlės nuo 22 iki 44 raidžių beveik iki 19 a. vidurio. 1870 m. Išpopuliarėjo 32 raidžių abėcėlė, ji buvo naudojama iki pat 1945 ortografinės reformos, kai iš abėcėlės buvo pašalintos Ѣ, ѣ и Ѫ, ѫ raidės. Abėcėlė sutrumpėjo iki 30 raidžių. Bulgarijai įstojus į ES 2007 m. Sausio 1d. kirilica tapo trečiąja oficialia ES abėcėle.
Kirtis bulgarų kalboje neturi pastovios vietos ir turi įtakos žodžių reikšmei.
-
въ̀лна
vilna
-
вълна̀
banga
-
пáри
garai
-
парѝ
pinigai
Gramatika
Bulgarų kalboje skaičiai turi daugiskaitą ir vienaskaitą. Be kiekinių skaitvardžių ir su jais susijusių žodžių, pavyzdžiui няколко (keli), vyriškos giminės daiktavardžiai naudoja ir ypatingą formą, kilusią iš protoslavų dvigubo skačiaus: два/три стола ( dvi/trys kėdės), bet тези столове (šitos kėdės).
Bulgarų kalboje yra trys gramatinės giminės: vyrų, moterų ir vidurinioji. Daiktavardžių giminę galima nustatyti pagal žodžio galūnę: daiktavardžiai, kurių galūnė baigiasi priebalse, paprastai yra vyriškos giminės, galūnės su -a/-ja yra moteriškos giminės; -e/-o bendrosios giminės.
Linksnius turi tik asmeniniai įvardžiai (vardininko, naudininko ir galininko). Linksnių pėdsakai matomi klausiamuosiuose įvardžiuose кой (kuris), frazeologiniuose vienetuose ir patarlėse. Šauksmininko linksnis vis dar naudojamas, tačiau yra tendencija jų vengti tikriniuose daiktavardžiuose.
Apibrėžtumo idėja išreiškiama artikeliu, kuris daiktavardžiuose žymimas postfiksu galūnėje. Daiktavardžio-būdvardžio junginyje tik būdvardžių žodžio gale yra naudojamas postfiksas. Yra keturi artikeliai vienaskaitai. Vyriškos giminės daiktavardžiai, kurių galūnės baigiasi priebalse, naudoja –ът/–ят, jei tai - veiksnys, ir -a/-ja likusiais atvejais. Moteriškos giminės daiktavardžiai, besibaigiantys -a/-ja, naudoja -та. Bendrosios giminės daiktavardžiai, besibaigiantys -e/-o naudoja -то.
Daugiskaitoje apibrėžtinis artikelis visiems daiktavardžiams yra -те, išskyrus tuos, kurie baigiasi -a/-ja, jiems yra - та.
Veiksmažodžiai bulgarų kalboje, ko gero, yra sudėtingiausia dalis ypač lyginant su kitomis slavų kalbomis. Jie - asmenuojami, turi vienaskaitą ir daugiskaitą, ir netgi kartais turi giminę. Taip pat jie yra skirstomi pagal užbaigtą ir neužbaigtą veiksmą, turi devynis laikus, tris nuosakas, keturias modalines ir šešias beasmenes veiksmažodines formas. Kadangi veiksnį galima nuspėti pagal veiksmažodžio galūnę, veiksnys yra dažnai praleidžiamas. Bulgarų kalboje nėra bendraties (infinityvo) formos, todėl žodynuose yra pateikiama veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmo asmens forma.
Dialektai
Egzistuoja apie 70 dialektų (40 - Bulgarijoje ir 30 - kitose šalyse), kuriuos skirsto į rytinius ir vakarinius pagal bendros slavų balsės "jat) (Ѣ) išraišką.
Vakariniuose dialektuose (tvirtas tarimas) buvusi (Ѣ) tariame kaip "e", pavyzdžiui млеко (млеко) – pienas, хлеб (хлеб) – duona.
Rytiniuose dialektuose (minkštas tarimas) buvusi "jat" (Ѣ) tarimas varijuoja tarp "ja" ir "e". "Ja" tariama kai yra kirčiuojama ir sekantis skiemuo neturi priekinių balsių "e" arba "i". Pavyzdžiui; мляко (mliako), хляб (chliab), priešingu atveju kaip "е" - pavyzdžiui, млекар (mlekar), хлебар (chlebar).
Žodžių kamienai
Juokingos ar keistos tradicinės patarlės ir posakiai
Greitakalbės
