Rašto sistemos - informacijos išsaugojimo ir perdavimo būdas kalbos pagrindu. Dažniausiai raštas vizualiai (rečiau taktiliai) susideda iš ženklų arba simbolių rinkinio (abėcėlėje - raidė, neabėcėlinėse rašto sistemose - hieroglifas, ideograma ir t.t.).

Klasifikacija

Išskiriami trys pagrindiniai rašto tipai:

  • Abėcėlės
  • Skiemeninis raštas (silabinis)
  • Logografinis raštas

Abėcėlės naudoja standartinį raidžių rinkinį, žyminčius kalbos balses ir priebalsius. Raidės atitinka garsus beveik vienas prie vieno. Paprastai kelios skirtingos raidės reiškia vieną fonamą ir/arba kelios fonemos žymi vieną ir tą pačią raidę. Arba seka dviejų ir daugiau raidžių gali žymėti vieną fonemą.

Santykis tarp raidžių ir fonemų abėcėlių rašto sistemose. Atkreipkite dėmesį į neištariamus "s" ir "t".

Skiemenų raštas susideda iš skiemenų simbolių (jie - laikomi bazinėmis žodžio dalimis).

Santykis tarp grafemos ir skiemens skiemenų rašmenyse. Atkreipkite dėmesį į atvaizdą vienintelės priebalsės [n]. (Pavadinimas nykštukinės planetos 90377 sedna inuktituto kalba).

Logografinio rašto pagrindas yra logograma - grafema (grafinis atvaizdas), atitinkantis žodį, morfemą arba kitus semantinius vienetus.

Esperanto="visata"+kalba=(karta/pasaulis/era+siena/teritorija)+kalba)

Santykis tarp grafemomis ir morfemomis logografiniuse rašmenyse. "1" yra skolinys iš sanskrito, jo reikšmė yra miglota šiuolaikiniams kalbos nešiotojams.

Rašto skirstymas nėra tikslus: egzistuoja rašto tipai, kurie turi kitų pgrupių požymių. Pavyzdžiui, anglų simbolis "&" reiškia žodį (semantinį vienetą) ir, o ne balsę ar priebalsę.

Yra rašto sistemų, kurios yra kitų rašto sistemų variantai. Pavyzdžiui, konsonanto raštas yra abėcėlė, kur rašo ši priebalsės (konsonantai), o daugumos balsių nėra. Konsonantų rašto sistemose priebalsių yra pilnos formos, o balsės žymimos modifikacijomis arba priedais prie priebalsių. Ryškus pavyzdys, amcharų kalbos raštas Etiopijoje arba rašto sistema devangari (ir susijusios su ja) Indijoje (hindi raštas ir kiti).

Rašymo būdai

Paprastai žnonės rašo, išvedžiodami įvairius ženklus dvimatėje erdvėje. Medžiagos, ant kurių rašoma gali būti (ir buvo) pačios įvairiausios, įskaitant popierių (dabar labiausiai paplitęs), akmenį, molį, smėlį, gyvūnų odą, medžio žievę ir net simboliškai oras gali atlikti tą funkciją {Kurto Voneguto romano "Galapagai" personažas tai atlieka (fiktyviai) ant daugybės kitų medžiagų.

Ženklai gali būti užrašomi dažais, išpjaustomi, išdeginami, išspaudžiami, atspaudžiami ir t.t.

Šiuolaikiniai rašmenys tatuiruotėse (lotynų abėcėlė) ant gyvo žmogaus odos.

Šaltiniai: Wikimedia Commons

Raštas - abstrakti sąvoka. Raidės gali įgauti įvairias formas (kaip lotynų a ir a ir vis viena būti atpažįstamos kaip viena ir ta pati raidė, o gali atrodyti vienodai (kaip lotynų c ir kirilicos c), bet reikšti skirtingus garsus.

Įvairūs nevizualūs raidžių atvaizdavimai nelaikomi atskiromis rašto sistemomis, garsiausias iš jų yra Brailio šriftas, kuris yra taktilinis raštas, sudarytas išreljefinių taškų, kurie juntami prisilietus (naudojami aklųjų); tarptautiniai laivybos signalai vėliavėlėmis (semaforo abėcėlė), Morzės abėcėlė (kur raidės išreikštos taško ir brūkšnio kombinacijomis, kompiuterinis kodavimas, kur grafemos išreikštos abstrakčiu baitų dažniu.

Rašto kryptis

Įprasta rašto kryptis yra iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, taip pat tekstas gali būti pateikiamas eilėmis. Kartais tekstą gali rašyti vertikaliai (dėl vietos stokos, kaip gatvės ženkluose ir iškabose) ir netgi kryptys gali būti iš apačios į viršų, ir po to iš kairės į dešinę.

Išimtis arabų raštas ir ivrito rašto sistema, kur rašo iš dešinės į kairę, o po to iš dešinės į apačią.

Skaitymo kryptys, šiuolaikiniai arabų rašmenys

Kinai ir japonai gali rašyti iš kairės į dešinę, o po to iš dešinės į apačią, bet tradicinis rašymo būdas yra vertikalus, iš viršaus į apačią, o po to iš dešinės į kairę (stulpelių pasiskirstymas). Abi šios kalbos naudoja šį rašybos būdą

Tradicinė mongolų rašto sistema (iki šiolei naudojama Vidinėje Mongolijoje - Kinijos teritorijoje) rašo iš viršaus į apačią, o po to iš kairės į dešinę.

Rašto sistema Europoje

Dauguma stambių kalbų Europoje vartoja lotynų abėcėlę. Dauguma iš jų prideda diakritinius ženklus arba papildomas raides ((kaip islandų ð, þ). Bulgarų, serbų, makedonų, baltarusių, ukrainiečių ir rusų naudoja kirilicą, kiekvienas su savo variacijomis specifinių raidžių. Serbai taip pat naudoja ir lotynų abėcėlę. Čigonų (romų) kalba (retai sutinkama rašytinė forma) paprastai naudoja rašmenis tų tautų, tarp kurių gyvena. Tai gali būti ir kirilica (kaip buvusiame TSRS), arba lotynų abėcėlė (kaip buvusioje Jugoslavijoje).

Graikų šiuo metu yra vienintelė kalba naudojanti graikų abėcėlę. Taip pat paplitę Europs ir Azijos paribyje gruzinų ir armėnų kalbos naudoja savo specifinius rašmenis.