Prancūzų
La langue française
La langue française
77 milijonai, kaip antrąją kalbą vartoja 150-220 milijonai.
Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Monako, Liuksemburge, ES, Kanadoje, Haityje, Vanuatu, ir 21 šalyje
Italija, JAV
Alžyre, Argentinoje, Australijoje, Kanadoje, Čilėje, Libane, Meksikoje, Maroke, Naujoje Zelandijoje, Tunise, Urugvajuje
Prancūzų kalba šneka 29 šalyse, šių šalių gyventojai yra frankfonai.Yra keli prancūzų kalbos variantai Europoje, Afrikoje, Kanadoje, JAV, Azijoje. Europietiškai variantai, esantys Šveicarijoje ir Belgijoje, skiriasi nuo standartizuotos formos Prancūzijoje.
Daugiausia kalbos nešiotojų ir vartojančių kaip antrą kalbą po Prancūzijos turi Afrika (115 mln - 31-oje Afrikos šalyje). Buvusios Prancūzijos kolonijos (Senegalas, Alžyras, Gabonas, Tunisas, Mauritanija, Kot-d'Ivoiras) naudoja prancūzų kalbą kaip kompromisą tarp vietinių kalbų po nepriklausomybės atkūrimo.
Kelių kreolų kalbų pagrindas yra prancūzų kalba, pavyzdžiui, Haiti kreolų kalba.
Eilė tarptautinių organizacijų, tokios kaip JTO, PPO, NATO, Europos Sąjunga, Raudonasis Kryžius, Vatikanas - naudoja prancūzų kalbą kaip oficialią. Organizacija "Alliance Française" populiarina prancūzų kalbą ir kultūrą visame pasaulyje.
Prancūzijos regiono kalbų ir tarmių žemėlapis.
Šaltiniai: Wikimedia Commons
Prancūzų kalba kaip ir visos romanų kalbos išaugo iš šnekamosios lotynų kalbos, Keltų kalbos įtakoje, kuria kalba Galijoje (dabar Šiaurės Prancūzija). Provansalų kalba buvo kalbama pietinėje šalies dalyje.
Seniausi tekstai Strasburgo Priesaikose (Serments de Strasbourg 842).
1539 m. Franciskas I paskelbė oficialia kanceliarine kalba Prancūzų vietoje Lotynų. Kitos kalbos Prancūzijoje buvo ignoruojamos, todėl sunyko.
Prancūzų kalba tapo tarptautine kalba, valdant Liudvikui XIV (17 amžiuje). Ji buvo diplomatine kalba nuo 17 a. iki 20 a. vidurio, kai anglų kalba tapo tarptautine kalba.
Rašyboje prancūzų kalba naudoja 26 lotynų abėcėlės raides, 14 raidžių su diakritiniais ženklais (à â ç é è ê ë î ï ô ù û ü ÿ) ir dvi ligatūras (æ, œ).
Garsai tariami, įtempus balso stygas. Paskutinė raidė žodyje dažniausiai netariama. Nėra garso h. Raidė h žodžio pradžioje netariama: hôtel [otel] (viešbutis). Prancūziškas ovuliarinis garsas r iš viso yra skiriamasis kalbos bruožas.
Ortografija - pakankamai sudėtinga, nes rašosi kur kas daugiau, nei tariasi. Veiksmažodžių asmenavimas yra tik raštu, nes tariant skiriasi tik trys iš šešių formų esamajame laike. Asmenuojant vienaskaitos ir daugiskaitos trečias asmuo tariama vienodai.
Gyvoji prancūzų kalba skamba žymiai sudėtingiau, nei gali tikėtis šią kalbą studijuojantis žmogus, nes kai kurios balsės yra praleidžiamos, tam tikros žodžių grupės tariamos kaip vienas žodis:
Je ne le sais pas (Aš to nežinau)
Literatūrinėje prancūzų kalboje yra 13 balsinių ir keturios nosinės balsės. Taip vadinamas balsinis garsas schwa /ə/, jo tarima yra artimas œ ir dažnai yra praleidžiamas. Paprastai jis netariamas žodžio gale porte, bet gali būti vartojamas skaitant poeziją.
Raidė | Pavyzdys | Vertimas |
---|---|---|
a à | patte, là | letena, ten |
a â | image, pâté | atvaizdas, blokas |
ai, ei, è | chère, neige, faire | brangusis, sniegas, daryti |
ê | rêve | svajonė |
é | été | vasara |
i | livre | knyga |
œ, eu | œil, jeune | akis, jaunas |
eu, eû | peu, jeûne | maža, pasninkavimas |
e [ə] | je | aš |
o, au, eau | mot, peau, beau | žodis, oda, gražus |
o | mort | mirtis |
ou | sous | po |
u | but | tikslas |
Balsės a, o, u ir i tariamos per nosį, kai po jų eina n. | ||
an | dans | į |
on | mon | mano |
un | brun | rudas |
in | vin | vynas |
Prancūzų kalboje taip pat yra dvibalsiai: oui ("taip"), huit ("aštuoni"), roi ("karalius"), louer ("nuoma"), ciel ("dangus").
Raidė | Pavyzdys | Vertimas |
---|---|---|
b | beau | gražus |
c, s, ç | cent, sous, ça | šimtas, po, tai |
c, k, q | cause, kilo, cinq | priežastis, kilogramas, penki |
ch | chaise | kėdė |
d | dans | į |
f, ph | fée, photo | fėja, foto |
g, j | gens, journal | žmonės, žurnalas |
g | garde | sargybinis |
l | lait | pienas |
m | mère | motina |
n | non | ne |
gn | campagne | kampanija |
p | porte | durys |
r | rose | rožė |
t | triste | liūdnas |
v | ville | miestas |
x | expansion | ekspansija |
z | gazette | laikraštis |
Prancūzų kalboje kirčiuojamas paskutinis žodžio skiemuo, bet tariant žodžiai susilieja, formuodami ritminius vienetus, (pavyzdžiui, un petit enfant="mažas vaikas") ir juose tik vienas kirtis. Priebalsės, kurios paprastai netariamos, gali būti tariamos, jei po jų eina balsė (taip paskutinioji t žodyje petit tariama ką tik anksčiau pateiktame pavyzdyje). Šis reiškinys žinomas kaip liaison.
Prancūzų kalba prarado linksniavimą, kuris buvo lotynų kalboje, yra daugiskaitos kategorija daiktavardžiuose ir būdvardžiuose, bet tai žyminčios raidės, dažnai netariamos. Žodžių tvarka ir prielinksniai naudojami sintaksės ryšių išreiškimui. Pagalbiniai veiksmažodžiai laikui ir nuosakai išreikšti.
Prancūzų kalba turi dvi gramatines gimines (vyrišką su artikeliu (le) ir moterišką su artikeliu (la), būdvardžiai paprastai yra derinami su daiktavardžiu (išskyrus keletą trumpų ir dažninių būdvardžių) gimine ir skaičiumi.
Vienaskaita
Daugiskaita
Tarime šios formos tik daugiskaitos ir vienaskaitos artikeliu skiriasi.
Kai kurie būdvardžiai gali keisti reikšmę, jei stovi prieš arba po daiktavardžio:
Veiksmažodžiai yra skirstomi į tris rūšis pagal bendraties formos galūnę -er, -ir, -re.
parler
kalbėti |
finir
pabaiga |
mettre
įdėti |
||
Esamojo laiko tiesioginė nuosaka | ||||
---|---|---|---|---|
Vienaskaita | ||||
1-as asmuo | je parle | je finis | je mets | |
2-as asmuo | tu parles | tu finis | tu mets | |
3-ias asmuo | il parle | elle finit | il met | |
Daugiskaita | ||||
1-as asmuo | nous parlons | nous finissons | nous mettons | |
2-as asmuo | vous parlez | vous finissez | vous mettez | |
3-ias asmuo | ils parlent | elles finissent | ils mettent | |
Imperfekt | ||||
Vienaskaita | ||||
1-as asmuo | je parlais | je finissais | je mettais | |
2-as asmuo | tu parlais | tu finissais | tu mettais | |
3-ias asmuo | il parlait | elle finissait | il mettait | |
Daugiskaita | ||||
1-as asmuo | nous parlions | nous finissions | nous mettions | |
2-as asmuo | vous parliez | vous finissiez | vous mettiez | |
3-ias asmuo | ils parlaient | elles finissaient | ils mettaient | |
Esamasis perfekt laikas | ||||
Vienaskaita | ||||
1-as asmuo | j’ai parlé | j’ai fini | j’ai mis | |
2-as asmuo | tu as parlé | tu as fini | tu as mis | |
3-ias asmuo | il a parlé | elle a fini | il a mis | |
Daugiskaita | ||||
1-as asmuo | nous avons parlé | nous avons fini | nous avons mis | |
2-as asmuo | vous avez parlé | vous avez fini | vous avez mis | |
3-ias asmuo | ils ont parlé | elles ont fini | ils ont mis | |
Būsimasis | ||||
Vienaskaita | ||||
1-as asmuo | je parlerai | je finirai | je mettrai | |
2-as asmuo | tu parleras | tu finiras | tu mettras | |
3-ias asmuo | il parlera | elle finira | il mettra | |
Daugiskaita | ||||
1-as asmuo | nous parlerons | nous finirons | nous mettrons | |
2-as asmuo | vous parlerez | vous finirez | vous mettrez | |
3-ias asmuo | ils parleront | elles finiront | ils mettront | |
Esamojo laiko tariamoji nuosaka | ||||
Vienaskaita | ||||
1-as asmuo | je parlerais | je finirais | je mettrais | |
2-as asmuo | tu parlerais | tu finirais | tu mettrais | |
3-ias asmuo | il parlerait | elle finirait | il mettrait | |
Daugiskaita | ||||
1-as asmuo | nous parlerions | nous finirions | nous mettrions | |
2-as asmuo | vous parleriez | vous finiriez | vous mettriez | |
3-ias asmuo | ils parleraient | elles finiraient | ils mettraient | |
Liepiamoji nuosaka | ||||
Vienaskaita | ||||
1-as asmuo | ||||
2-as asmuo | parle | finis | mets | |
3-ias asmuo | ||||
Daugiskaita | ||||
1-as asmuo | parlons | finissons | mettons | |
2-as asmuo | parlez | finissez | mettez | |
3-ias asmuo |
Prancūzų kalboje vietoje sudurtinių žodžių naudojamos frazės.
Skaičių pavadinimai remiasi senovės keltų sistema, kurios bazinis skaičius buvo 20. Todėl 80 - tai quatre-vingts ("keturi dvidešimtukai") ir 95 yra quatre-vingt-quinze ("keturi dvidešimtukai ir penkiolika"). Belgai ir Šveicarijos prancūzai (taip pat ir kai kurie frankofonai) dabar naudoja skaičių pavadinimus su bazinių skaičiumi 10, todėl 95 jiems nonante-cinq (devyniasdešimt penki)